Vaistytojo urvas

-Su kažkokiu vienišium susipjoviau, - suurzgė. - Klausyk, ar tu tik nekalta dėl mano dukros mirties?

- Koks jos vardas buvo ? - pasimetė Vaistytoja ir nežinojo ką daryti. Paėmusi taip pat voratinklių priėjusi prie Lokio užvyniojo žaizdas ir atsitūpė šalia abiejų katinų.

The member 'Wup.' has done the following action : Veiksmai

#1 'G - Vaistytojas' : 9

--------------------------------

#2 'G - Vaistytojas' : 2

--------------------------------

#3 'G - Vaistytojas' : 13

Dyglys nužvelgė kates.

-Pilnatis, regis... - suurzgė. - Mirė, nes kažkas jai padavė mirties uogų. Čia ne tavo darbas?

- Jokios Pilnaties aš nežudžiau,- supyko vaistytoja ir pažvelgė į Dyglį. Jai vėl pradėjo maišytis visokie jausmai : meilė, džiaugsmas, skausmas ir liūdesys.

Sugavęs katės žvilgsnį atsiduso. Papūtęs krūtinę lyžtelėjo leteną.

-Bet sakė vaistytojo mokinė, - suniauzgė. - Na, žiūrėk tu man.
Karys išėjo iš urvo.

Dyglys nulydėjo karį akimis. Katinas išsišiepęs sušuko Lokio Nagui.
- Atnešk ką nors ėdančio pagalais. Ar nematai, kad vaistytoja ir aš išalkę? - nepatenkintas įsitaisė. Po kiek laiko užsnūdo

[ Prisijungsiu 7 val.]

Katžolė meiliai pažvelgė į Dyglį ir nusišypsojo.

[cereal guy. ne 62 o 72 hp.]

Atsibudęs suniurzgėjo mat dar nebuvo atnešta grobio. Priėjęs prie įėjimo grasinančiai sukniaukė.

Paėmusi savąjį triušį padavė Dygliui.
- Valgyk, aš nealkana,- sukniaukė ir atsitraukė toliau.

- Kaip nori, - sukniaukęs pradėjo ėsti triušį. Suėdęs pakarpė ausimis. To jam dar neužteko....

Jokių jausmų,- pamanė Katžolė ir šiek tiek nuleido galvą nerodydama liūdesio.

[prisidėk 17hp.]

Užkasęs kaulus Dyglys ištiesė letenas į priekį.
- Kas nutiko?

- Aš tavęs nepamiršau,- nuliūdo vaistytoja ir nepakėlė akių į Dyglį.

Atnešusi nusilpusią Melsvąją leteną į vaistytojo urvą, švelniai ją padėjo į guolį ir ėmė prausti jos susitaršiusį kailį.
- Katžole, jai reik rūpesčio. Ji visa nusikamavus, padėk jai, kad vėl sustiprėtų. Ji ką tik grįžo iš valkatų...

Mokinė tekina įbėgo pasisveikino su Smėlio Pėda ją lyžteldama ir puolė prie sesers.
-Melsvoji Letena, galvojau daugiau tavęs neišvysiu...-Ir pradėjo ją visą prausti.

Smėlio Pėda sušnypštė:
- Geriau eik jai atnešt kokį grobį ir duok jai kuo kvėpuoti!

Mokinė įsisupo į samanas ir ėmė kvėpuoti, kai pajuto sese, šyptelėjo jai ir nusižiovavo.
-O jūs neįsivaizduojat kur buvau. - miauktelėjo ir pasididžiuodama savimi, pasirąžė.

-Gerai,-ir lyžtelėjus sesei nosytę nubėgo.

- Gerai, papasakosi viską vėliau, o dabar ilsėkis jei nori vėl greitai atgauti jėgas.

-Aš nepavargusi. - burbtelėjo ji.
-Noriu, kad pasakytum mamai, jog aš gyva.

- Pasakysiu. Neatrodai nepavargusi, visa kaulėta ir silpna.

-Na ir kas, bet per tas dienas tapau daug ištvermingesnė už jus visus. - vyptelėjo ir prisimerkė.