Augykla

Jis šyptelėjo.
- Na, o koks tavo vardas? - paklausė kačiuko senolis, nužvelgdamas pilkšvą kačiuką.
- Gerai, papasakosiu apie Tigro Klaną.

- Pilkius,- atsakė kačiukas ir atsigulė senoliui prie kojų. Jam patiko jo kvapas ir išmintingos akys. Kačiukas pasiruošė klausytis.

- Aš Ledynmetis, - ištarė katinas.
- Tigro Klanas.. hm... - jis pradėjo mąstyti. - Mes kilę iš Tigro Klano.Žinojai?

Kačiukas papurtė galvą.
- Kodėl tada čia Upės, o ne Tigro Klanas? Ar tu buvai tada, kai jis buvo? Ar jie valgė žuvį? Man atrodo, kad valgė.

Jis sukikeno. Senoliui patiko, kad jis viskuo domėjosi. Jam tai priminė jo vaikystę. Jo akys sužibėjo.
- Matai, - šyptelėjo - Tigro Klano katės buvo labai labai didelės. Kačiuk, pats gerai nežinau kodėl pavadinimai pasikeitė, tiesiog taip atsitiko. žinok, kad Tigro Klano katės gyveno LABAI LABAI labai labai labai labai labai senai. net tavo pro pro pro pro pro pro pro seneliai negyveno, kada tas klanas gyveno. Tik žinau, kad buvo ir Liūtų Klanas..
Senolis susimąstė.

- O tu kada nors keliavai? Buvai toli, toliau nei..-kačiukas nežinojo, kokio platumo žemė yra už augyklos,- stovykla?

- Ar aš..? hm.. taip, esu keliavęs, - šyptelėjo ir prisiminė kaip keliavo prie mėnulio akmens tada pridūrė sukikendamas. - toliau nei stovykla? aš medžioju toliau nei stovykla, - nusišypsojo kačiukui ir pakuteno jo pilvuka su uodegos galiuku.

- O dar toliau esi buvęs? Ar matei rožines voveres? Ar visada būna taip šalta lauke?

- Esu labai labai toli buvęs, - nusijuokia ir pamąsto. - Rožinių voverių.. ne, lyg nemačiau, - pamąstė katinas, kad čia greičiau Lapų Šnarnesio reikėtų paklausti, o ne jo. - Šalta? a.. ne. Tik plikų šakų laikotarpyje, - paaiškina. - Greitai bus žalių lapų laikas, bus šilta, daug valgio..

Kačiukas pasiklausęs ėmė svajoti, kaip atranda nežinomus kraštus.
- Norėčiau nukeliauti kur nors toli toli ir rasti Tigro Klano kačių. O kas yra Lapų Šnaresys?

- Mano brolis. Toks senas, šiek tiek smirdantis netvarka katinas, - nusijuokė.
- Tigro Klano katės, pagal viską lyg ir išnyko.

- Bet tu sakei, kad mes iš jų kilę, tai gal mes tolimi jų giminaičiai,- pasiteiravo kačiukas ir pavargęs sumirksėjo.

- gal, - paslaptingai šyptelėjo. - niekas nežino..
tada pažvelgė į katinuką.
- Nori miegučio?

Kačiukas linktelėjo ir užmigo.

Žaliažiedė atsikėlė dabar jau kaip Žaliažiedė, o ne Smilga. Išbėgo linkteldama Ledynmečiui.

Ledynmetis irgi linktelėjo galva. Žvilgtelėjo į Pilkių kuris jau miegojo. Švelniai paimė jį už pakarpos ir padėjo prie motinos...ar tai prie kitų seserų.
Tada atsistojo ir neskubėdamas išėjo atgal pas Šnarnesį.

Valdovė nustebo, kai pamatė Ledynmetį. Nežymiai sau šyptelėjo. Ir ėmė laižytis savo kailį, paskui kačiukų.

Kačiukas atsikėlė ir nusižiovavo. buvo sutvirtėjęs, judrus kačiukus ir neturėdamas ką veikti jis išėjo iš augyklos. Atsitūpęs šalia jos įėjimo ėmė stebėtis krintančiomis snaigėmis.

- Eii eii, ar kas nors tau leido išeiti iš augyklos?- piktai sukniaukė valdovė.

Kačiukas krūptelėjo ir atšokęs griuvo į sniego krūvą. Jam buvo taip nusibodę gulėti, ir vis troško pažaisti.
- Mamyte, ateik ateik ateik!-ėmė šokinėti vietoje jis,- čia toks daiktas, jis visur, ateik, jis pabėgs ir nebe pamatysi,- šokinėjo kačiukas aplink sniegą.

Katė atsistojo ir išėjo iš augyklos.

- Žinau tai sniegas,- sumurkė Lava ir priėjo prie sūnaus.
- Tik jis labai šaltas ir tu gali susirgti,- tarė valdovė ir pasidėjo Pilkių prie savęs.

Dyglys atėjęs pažvelgė į Lavą.

- Labas, Dygly,- meiliai sukniaukė Lava.


[ tuoj varyt turėsiuuuu D: ]

Kačiukas niurzgėdamas išlindo iš po mamos letenos.