Senolių urvas

Grįžo į savo urvą ir atsigulė.

Atbėgusi paliko du paukščius ir nubėgo.

Pabudo, suėdė paukščius ir vėl užmigo.

Lietingoji Letena įlindo į urvą pas du senolius. Čia truputį smirdėjo, seniai nevalytais kakučiais, grobio kaulais ir panašiais daikčiukais. Mokinė padėjo prie abiejų senolių po paukštį ir ėmė tvarkyti urvo kaip pas vadė. Savo uodega šiukšles sustūmė į kampą, o ten iškasusi duobę viską sumetė. Samanų neturėjo prisirinkusi, tad guolių nepakeitė. Mokinė apsidairiusi ir linktelėjusi miegantiems senoliams išėjo.

Senolis per miegus pradėjo rąžytis.

Senolis atsikėlė nuo triukšmo kuris sklido iš kažkur, pirstelėjo, išsilaižė kailį ir nuėjo.

Senolis grįžo ir išsilaižė savo žaizdas.

The member 'Keiswindra' has done the following action : Veiksmai

'G - Tu pats' : 6, 6, 2

Pasijuto geriau tai atsigulė nuėjo.

Atėjusi senoliams padėjo paukštį ir triušį. Palikusi grobį nuėjo.

Mokinė įėjusi į urvą padėjo samanas, kad šios bent kiek aptirptų ir apšiltų. Surinkusi visus kaulus ir kakus užkasė urvo kamputyje. Iš senų guolių užkamšė urvo skyles ir padėjo šviežių samanų. Aptvarkiusi urvą Lietingoji Letena išėjo pasiėmusi likusias samanas.

Katė atėjusi pastebėjo, kad čia švaru, nieko nepridirbta. Gūžtelėjusi išėjo.

Pilkaletenis atėjo ir pasidėjęs medžiagas tvarkymui iš pradžių pasižiūrėjo, ar viduje nemiega Lapų Šnaresys. Lengviau atsidusęs jis įėjo vidun ir suraukė nosį. Patalai buvo sudvisę nuo prakaito. Mokinys išnešė guolių samanas ir nuliūdęs išnešė ir Ledynmečio guolį. Paskui iškrapštė senas samanas iš sienų ir sukrovęs smirdančią krūvą lauke grįžo vidun. Taip pat kaip ir vadės urve jis tikėjosi išplauti grindis, tačiau po Lapų Šnaresio guoliu buvo tikras lobynas - keistų forumų kaulai, pelėnų galvos ir visokie žvilgantys akmenėliai. Nesuprasdamas kam jų senoliui reikia mokinys juos palaikė šiukšlėmis ir išmetė visus laukan. Tuomet pasišlykštėdamas išgrandė senas išvamas ir senolio išmatų krūvas.
staiga mokinys pamatė kažką kyšant iš urvo sienos. Prisiartinęs jis pauostė ir atsitraukė - katžolė ir valerijonas.
- Čia turbūt senolio atsargos,- garsiai nusijuokė ir ištraukė nedideles atsargas. Paskui jis vėl atsinešė sniego ir valė urvo grindis: sniegą ištampė po urvą, jį sutrypė, ir su senomis samanomis jį visaip išstumdė, kol grindys buvo švarut švarutėlės. Tačiau sienos smirdėjo dar blogiau. Mokinys su šlapiomis samanomis plovė net sienas, o kadangi senolių urvas buvo didelis, jis užtruko dar ilgiau. Netrukus visas urvas neteko bjauraus senolių kvapo ir buvo švarus. Pailsęs Pilkaletenis pritūpė pailsėti. Pasilaižęs letenas jis pasijuto išalkęs, bet nedrįso eiti paėsti, kol nebaigė darbo.
Išėjęs į lauką jis kruopščiai išpurtė naujas samanas ir patiesė urve prie šilčiausios sienos. Kadangi skylių nebuvo, urve netrukus tapo šilta. Mokinys sukurkė ir išėjęs laukan iškasė gilią duobė už senolių urvo. Ten sumetė visas blogas samanas, visus kaulus, akmenėlius, o valerijono šaknį ir katžolės lapelius pasiėmė sau. Užkasęs duobę jis apkapstė ją sniegu ir grįždamas uodega nušlavė pėdsakus, kad senoliui nekiltų noras susirasti savo šiukšlių.
susirinkęs likusias samanas jis nuėjo sutvarkyti dar vieno urvo.
---
Grįžęs iš augyklos mokinys ir čia nuvalė sniegą. jo čia buvo mažiau nei prie augyklos, tad kasti buvo lengviau. Nukasęs pusnis ir palikęs platų švarų taką link stovyklos vidurio mokinys nuėjo.

Urvas sutvarkytas: 2012.01.28
Sniegas nukastas

Atėjusi ji atsitupė ir atsiduso. Nėra Lapų Šnaresio. O tai kur jis?

Lapų Šnaresys atėjo ir šiltai susirangė savo guolyje. Speigas jį begalo vargino.

- Stai kur tu- susuko Nakties Peda. Prie jo pribegusi ji eme knistis po jo kailiu ieskodama erkiu.

-Mhm..-tyliai sumurkė senolis.-Ar saulė jau aukštai?

- Ji jau seniai leidziasi, pone- sukniauke mokine ir pagavusi viena maza erkute spjove tolyn.

-Va ten paausį labai didelė yra.. Ištrauk ją.-senolišku irzliu balsu liepė Lapų Šnaresys.-Dabar!

- Gerai- lubktelejo ji ir dantimis eme knistis po Lapu Snaresio paausi. Jau ketino pasiduoti beieskusi, bet dantys uztrigo ant didelio gumulo.
- Fe- subliove Nakties Peda istraukusi ja nuo senolio.

-AJAJAJAI TU MANE NUŽUDYTI NORI!-garsiai sušuko iš nepasitenkinimo Lapų Šnaresys,-Kodėl tu man ausį nuplėšti nori?! Man skauda kaulus! Padaryk taip ,kad nebeskaudėtų! Mano guolis per kietas - atnešk kitą!

- Atleiskite, pone- nuleidusi galva sukniauke ji ir pilvu sliauzdama isejo is urvo paimti naujos patalynes.

-Ir ėsti atnešk!-suriko Lapų Šnaresys ir iškišo galvą iš olos ir pradėjo stebėti kates esančias prie Kreivosios Uolos ,nors jos buvo tolokai. Klausėsi ką pasakys Vakaro Žvaigždė.

Sugrizusi Nakties Pefa padejo samanas ant pailgos sakos, kad isdziutu. O pati nuleke paimti valgyti senoliui.

Lapų Šnaresys kaip koks prižiūrėtojas stebėjo Nakties Pėdą, kad ši nė lapės uodega nenukryptų iš kelio.