Krūmai

- Aha... Nors nežinau, norėčiau kadanors susitikt su giminėmis. Būtų smagu!

Lapas gūžtelėjo pečiais.
- Mano mama nekenčia tėvo, ji nusprendė eiti į klaną nes yra sena, sapnų kat... Žvaigždės klano katės nusprendė, kad tėvas mane paliks. tolesnės giminės klanų katės. Nieko gero. Gerai ir be jų. Turiu čia padėjėjų ir gyvenu.

Dangaus akis atsikėlė ir atsisėdo prie Lapo:
-Manau,gali tekti keliauti tolyn,darosi šalta.

-Ė? Kur? Taigi čia užkastas visas mūsų grobis. Be to, kol tu snaudei aš jau spėjau ir visą užuovėją įsikurti. - Bakstelėjo nosimi į žolėm ir samanom apdėliotą dalį virš savo guolio.

Ji vėl ėmė tyliai stebėti kates.

Pūkas purkšdamas pralekė

Lapas nusistebėjęs apsidairė norėdamas pamatyti, ko čia tas katinas taip pralėkė, bet nepastebėjęs nieko įtartino ėmė praustis.

Lapas krūptelėjo ir apsidairė. Jis pasišiaušė ir susigūžė.
- Kvailas žvėris. - suurzgė tyliai. - Ir dar kvailesnis vėjas. Man jau vaidentis pradeda.

Plunksnakaile atbego ir uzkase 4 peles. Nubego.

Ji nuėjo.

Speigo Pėdutė atėjo:
-labas - sumiaukė vienišiui

Ledinis sakalas atėjo.

Vaistytoja priėjo prie Speigo Pėdutės.
-Gal sukramtysi šias žoles?

Katytė pažve;gė įvaistytoją:
-kaip jūs...? ką jūs čia...? - tada sukramtė žoleles. pažiūrėjo į abu vienišius.

-Kaip? Turiu uoslę. Ką aš čia? Tavo tėvas paprašė.
Vaistytoja pažvelgė į vienišius.
-Būk atsargi.
Nuėjo.

Katinas pažiūrėjo į katę.
-Ką čia veiki gražuole?

Nuo žolelių katytė pasidarė laiminga lyg radusi pelėnų parduotuvę. Ji atsigulė ant žemės:
-slampinėju. O tu?

-Kas ne keista, aš čia gyvenu,-šyptelėjo.-Tau reikėu grįžti namo.-Sumurkė.

-namooooo naamooooliooo su saaaaaaaaaavoo šuniukuuu aš traaaaauuuukiiiiuuuuu - užtraukė klanietišką polką Speigo Pėdutė ir lėtai atsistojo - šitas katukasŽavus - mirktelėjo lapo pusėn

-Tu trenkta gal?-paklausė.

Ji papurtė galvą
-man katik kažkokų žolių sušėrė

-Ir tu ėdei? Aš niekada gyvenime jokių žolių neėdžiau,-nusijuokė.-Iki katyte,-Sumurkė katinas ir nuėjo.

-iki - nusišypsojo vienišiui