Krūmai

- Gali gyventi čia, su sąlyga, kad padėsi medžioti grobį žiemai... - išlindo iš po krūmo ir ėmė kapstyti dar vieną duobę- gultą. Jis pauostė orą.- Bet tu baisiai dvoki. Iš kokio tu klano?

Katytė pavrtė akis ir atsakė:
-buvau šešelietė. Bet ten visi kažkokios manijos apsėsti. o klausantis pasakojimų apie jus - vienišius - man labai įdomu. Katytė staiga sustingo ir pauostė orą

krūmuose ažkas sušlamėjo ir ji šoko

The member 'Liepsnojanti Iltis' has done the following action : Stiprumas

'MEDŽIOKLĖ' : 3, 1

Katytė šoko į krūmu bet laų garsas ją išdavė ir pelė paspruko. Katytė išlindo iš krūmų ir pažiūrėjo į Lapą:
-kokios jos keistos. beje kiek tau mėnulių?

Lapas šyptelėjo.
- Man dvylika. Gal daugiau. Nelabai skaičiavau - jis baigė kasti duobę ir atsigulė į savąją. - Ir ką gi tu girdėjai apie vienišius? Ir beje kuo tu vardu?

-Saulė - atsakė katytė - o daug ką girdėjau. Na bent jau du faktus dabar galiu patirtinti: jie laisvi ir jie patrauklūs - katytė įdėmiai pažiūrėjo į kačiuką: - o tavo vardas?

- Lapas. -šyptelėjo. - Na, ką gi, sveika prisidėjusi prie vienišių, Saule.

Katytė droviai šyptelėjo ir susirangė į kamuoliuką.
- o kas jis? - paklausė letenėle rodydama į Dangaus Akį

- Dangaus akis. Kitas vienišius. Galėsi su juo geriau susipažinti rytoj, arba kai jis pabus. - murktelėjo ir užsimerkė, tačiau nemiegojo.

-O yra daugiau mūsų? - paklausė katytė kuri buvo įsmimylėjusi vienišių gyvenimą iš pasakojimų

Lapas linktelėjo.
- Yra. Mačiau dar bent tris, tačiau kvapų daugiau, taigi negaliu tiksliai pasakyti.

Kačiukė lintelėjo ir užsimekė. Tada pradėjo tyliai murkti ir galiausiai užsnūdo... O sapnavo ji tai ką prieš keliais minutes matė ir jautė...

Lapas irgi užsnūdo

Vienišė atsibudo ir tyliai kad nepažadintų Lapo nuėjo

Katytė laiminga grįžo ir padėjo du triušius prie vienišių, o kitą pati skanii šveitė

Katinas atbėgęs tiriamai nužvelgė katę. Jis stovėjo pasisplėpęs, kad jo nesimatytų

Katytė pajudino ausis ir pauosė orą. Uodega sutrūkčiojo ir katytė prisimerkė.

Žvėris tyliai prislinko dar arčiau, tiesiai jai už nugaros. Judėjo gretai ir be jokio garso. Katinas įdėmiai tyrė ją, vertindamas jos jėgas

Katytė pauostė orą "taip.. lapas... Dangaus Akis... Čia kas per?" -katytė staiga pasišiaušė ir apsisuku trenkė katinui per nosį
-ko nužiūrinėji čia mane - sušnypštė

Jis išvengė vikriai atšokdamas atgal ir šaltai nužvelgė ją. Tada ėmė barbenti nagais į žemę, šaltai stebėdamas ją

Katytė žvilgtelėjo į iegančius vienišius ir pavartė akis. Tada staigiai atsisėdo ir pradėjo praustis kailiuką:
-Tai... ko norėjai?

Katinas nužvelgęs ją pakėlė antakį
- Visų pirma... Kas tie apkiautėliai nuolat medžiojantys man po nosim?- suurzgė gan tyliai

-Na nepažįsti pat savęs - sukniaukė Saulė - oj tik nepridėk į kailį. Negi tau iš panosės maža bloga katytė grobį nuvilko? pasiskųskime mamytei

- Na ka... Nagli man patinka,- tarė jis ir pagriebęs už sprando nusinešė

[grobiu tave. tik nemušk per daug xD]