Šlaitas - Praėjiams į vėjo kalnus

Jūros Žvaigždė atėjo ir atsitūpė.

Kruvinoji Iltis atėjo ir pamatė katę.Jau norėjo pulti ją,bet apsigalvojo.Jis priėjo arčiau ir draugiškai paklausė.
-Sveika,kas tu?

-Jūros Žvaigždė.-krūptelėjusi tarė katė,-o tu?

-Žvaigždė?Tu vadė?Aš Kruvinoji Iltis,-katinas nesmagiai pasimuistė,stengdamasis nuslėpti savo randus.

-Na, tiesą sakant taip. Esu vadė,-ji kiek nuliūdo prisiminusi kokiomis aplinkybėmis ja tapo.-O tu, kaip matau, vienišius?

-Taip.Tu kvepi žuvimi.Esi iš Upės klano?

Ji linktelėjo.
-Taip.

-Bet kažkodėl esi labai liūdna.Kas nutiko?

-Ne, nieko.-ji nusisuko kad katinas nematytų ašarų. Tada stengdamasi kalbėti ramiai paklausė,-Tu gimei vienišiumi?

-Taip.Ir nepažįstu savo tėvų.Nagi,papasakok,kas nutiko.

Ji atsiduso. Nuo šito katino nieko nenuslėpsi. Gal papasakot?
-Nenoriu apie tai kalbėti.

-Nenori,tai nereikalausiu.Padėtis,matau prasta.Tai ar seniai esi vadė?

-Kelios dienos.-ji kiek šyptelėjo.

Katinas irgi šyptelėjo.Tada staiga surimtėjo.
-Jei nori,galiu išeiti.

-Ne, pasilik. Tu...-ji nežinojo ką pasakyti.
(aš jau turiu eiti)

(nuo pc?tai atrašyk kitą kartą)
-Koks?

-Draugiškiausias iš visų mano sutiktų vienišių.-ji atsiduso ir jos akys sublizgėjo.
(gerai, iki ryt galėsi?)

(nzn,gal)
Katinas nusišypsojo,palaižė katę ir tarė;
-Sudie.Tikiuosi dar pasimatysim.
Kruvinoji Iltis apsisuko ir nušuoliavo.

Jūros Žvaigždė sumišusi sušuko.
-Iki, ateik čia rytoj!-ji nuėjo.

Įbėgo.

Užkopė į kalną ir nulekė

Lapas atėjo čia. minutėlę pamąstė ir patraukė iš vėjo kalnų teritorijos.

Lapas grįžo.

Jūros žvaigždė atitempė vienišių į naująją vietą ir atsitūpė.
-Negaliu tau leisti jiems pakliūti, jei aš nusiteikusi ne priešiškai, nereiškia, kad ir kiti tokie pat bus.-ji lyžtelėjo katiną,-aš ateisiu rytoj.-ir nubėgo.

Rainoji Žvaigždė pro šią senąją vietą apėjo ir ėmė lipti aukštyn.